Antanas Žukauskas

Specialybė:
Skulptūra
Gyvenamoji vieta:
Vilnius
Tinklapio adresas:
Lietuvos dailininkas – skulptorius, kultūros ir meno veikėjas, klasikas.
BIOGRAFIJA: A. Žukauskas gimė 1939 m. kovo 9 d. Pienionyse, Anykščių valsčiuje. 1960–1966 m. studijavo Lietuvos TSR Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) monumentaliąją skulptūrą. 1966- 1970 m. dirbo Lietuvos Kultūros ministerijos Meno reikalų kolegijos nario– eksperto pareigose. Nuo 1970m. laisvas menininkas. 1974 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1976 m.– Respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 1990–1995 metų laikotarpiu šios tarybos pirmininkas. Buvo LR Seimo, Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės, Lietuvos banko, Lietuvos autorinių teisių sąjungos tarybų ir meno komisijų narys-ekspertas.
ŽYMŪS ĮVERTINIMAI: 2001 m. Dydysis prizas „Krause Publications“ surengtoje pasaulinėje parodoje Niujorke (JAV). 2002 m. – I premija „Coin of the year“ konkurse Osakoje (Japonija). 2004 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas (už nuopelnus Lietuvai ir sklaidą pasaulyje); 2006 m. Valstybės strateginės stipendijos laureatas (už projektą „Lietuvos kultūra Europoje per formą“); 2009 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui); 2010 m. Baltijos Asamblėjos meno premija ir medaliu (už profesionalų praeities vertybių perteikimą dailėje modernumo ir tradiciškumo kontekste ir baltų identiteto sklaidą pasaulyje).
KŪRYBINĖ VEIKLA: A. Žukauskas – plataus diapazono, įvairių žanrų kūrėjas: reikšmingų monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, interjerų, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų, koliažų, instaliacijų, Lietuvos Respublikos apyvartinių (litų ir centų) ir Europos Sąjungos apyvartinių nacionalinės pusės (eurų ir euro centų), bei kolekcinių monetų autorius. Nuo 1964 m. kuria ir nuolat dalyvauja parodose, projektuose, konkursuose, simpoziumuose Lietuvoje ir svetur, kuriuose tapo trisdešimt dvejus kartus laureatu yra pelnęs aukščiausius Lietuvos, Baltijos šalių bei pasaulio apdovanojimus.
Jo kūrybos skalė aprėpia tiek tradicinės vaizduojamosios dailės rūšis, tiek ir šiuolaikinį meną. Jis savitai transformuoja būdingas lietuviškosios skulptūros tradicijas ir Vakarų Europos modernizmo principus bei filosofines nuostatas, kuriose atsiskleidžia XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios kultūros ypatumai, meno ir politikos santykių pobūdis.
A. Žukausko kūrybos kelias prasidėjo praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmetyje.Tuo metu jaunas, menininkas perpratęs ir įvaldęs įvairių medžiagų – marmuro, bronzos granito, medžio – savastį bei paslaptis. pradėjo aktyviai kurti. Jau septintajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji jo saviti, netgi kartais nepriimtini tuo metu vyravusiai oficiozinei skulptūrai kūriniai, kuriuose atsiskleidė ryškūs modernizmo bruožai. Tuo laikotarpiu A. Žukausko sukurtos skulptūros („Paukštis“ (bronza), „Pieta“ (aliuminis), „Likimas“ (granitas), „Mergaitė su balandžiu“, „Smėlio laikrodis“, „Pėdas“, „Kompozicija“, „Gimimas“ (medis), „Visatos kiaušinis“ (granitas, medis), „Torsas“ (bronza), „Lašas“ (marmuras), „Monika su veidrodžiu“ (bronza), ciklas „Vaikai“, „Sėdintis“, „Vaikas kėdėje“, „Vaikas vežimėlyje“, „Besidžiaugiantis berniukas“ (bronza)) ir kiti kūriniai buvo eksponuojami įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse parodose-konkursuose (1964 ir 1965 m. SMD; 1972 ir 1976 m. Rygos skulptūros kvadrinalėse; 1977 m. Maskvos maniežo rūmuose surengtoje tarptautinėje dailininkų parodoje; Paryžiuje esančio Tarptautinės federacijos (FIDEM) centro organizuotoje parodoje Budapešte (Vengrija), kurioje buvo eksponuojami iš viso pasaulio atrinkti kūriniai), kur sulaukė didelio dėmesio ir pelnė savo pirmąsias premijas bei diplomus.
Šiandien A. Žukausko kūriniai puošia daugeli viešųjų erdvių – skverų, parkų, aikščių, bažnyčių, kapinių, muziejų, galerijų – bei interjerų Lietuvoje ir užsienyje. Pirmiausia tai visa eilė Lietuvai reikšmingų menininko sukurtų paminklų: tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje, Hermanui Sudermanui Šilutėje, Lietuvos šaukliui, himno kūrėjui Vincui Kudirkai Vilkaviškyje, monumentas fašizmo aukoms Kaišiadoryse. Taip pat paminklai Lietuvos kultūros, mokslo ir meno veikėjams Antakalnio kapinėse, Vilniuje: poetui Antanui Jonynui, kompozitoriams Jonui Švedui ir Benjaminui Gorbulskiui, smuikininkui Aleksandrui Livontui, dailininkui Antanui Gedminui, akademikui Adolfui Juciui, rašytojui Augustinui Griciui ir kt.
Tarp svarbių menininko kūrinių paminėtinos ir dekoratyvinės skulptūros Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasade Vilniuje, skulptūra „Anūkas“ Klaipėdos M. Mažvydo skulptūrų parke, „Angelų giesmė“ Vilniuje, „Motinystė“ Plungėje, fontanas „Pumpuras“ Vilniuje, „Statybininkas“ Palangos skulptūrų parke, „Šulinys“ Klaipėdoje, Šv. Kazimiero Lietuvos globėjo bareljefas-skulptūrinis portretas Vilniaus Arkikatedroje. Tai pat menininko kūrinių, atstovaujančių lietuvių tautos kultūrą, meną bei istoriją užsienyje paminėtini tokie darbai kaip Vydūno skulptūra pastovioje ekspozicijoje Belmondo muziejuje (Vokietija), dekoratyvinė skulptūra „Džiugesys“ Las Vegase (JAV), rašytojo A. Žukausko-Vienuolio bareljefas Tbilisyje (Gruzija), dekoratyvinė skulptūra-fontanas „Juodojo paukščio giedojimas“ Varšuvoje (Lenkija), interjeras „Verpstė“ Donecke (Ukraina), „Pano – koliažas alaus bare“ Prahoje (Čekija), interjero kompozicijos Dombajuje (Rusija), rašytojo Vinco Krėvės bareljefas Baku universitete (Azerbaidžanas), Lietuvos globėjo šv. Kazimiero skulptūra Londono šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji Britanija).16 menininko darbų pristatoma pastoviosiose ekspozicijose Balzeko muziejuje Čikagoje (Ilinojus, JAV), Vatikano muziejuje pastoviai eksponuojami trys A. Žukausko darbai.
Pažymėtina dar viena įdomi, turininga bei mūsų šaliai reikšminga A. Žukausko kūrybos kryptis – monetų kūrimas. Atgimstančioje Lietuvoje jis atgaivinto monetų kūrimo meną. Laimėjęs valstybinius konkursus, dailininkas sukūrė LR apyvartines monetas, ES nacionalinės pusės eurų ir euro centų apyvartines monetas bei daugeli jubiliejinių - kolekcinių monetų, skirtų ypatingoms istorinėms datoms pažymėti: Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui, Baltijos kelio dešimtmečiui, Sausio 13-osios kovoms už Lietuvos laisvę, monetų ciklą Lietuvos didiesiems kunigaikščiams atminti, Lietuvos Karaliui Mindaugui, M. K. Čiurlionio gimimo 120-sioms metinėms, Lietuvos nacionalinio muziejaus metinėms bei kitas. Be to yra sukūręs monetų ir kitoms šalims: monetą „Pasaulio vaikai“ Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) Londone (D. Britanija), monetas Baltarusijai, Armėnijai.
A. Žukausko sukurti darbai yra įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų ir universitetų programas, įvairius leidinius, monografijas, enciklopedijas. 2002 m. išleista A. Žukausko kūrybą pristatanti monografija-albumas „ŽUKAUSKAS“ (teksto autorius – menotyrininkas, akademikas Algirdas Gaižutis).
1996 m. A. Žukausko sukurta moneta didžiajam kunigaikščiui Gediminui, kartu su poeto Justino Marcinkevičiaus tekstu, buvo įdėta į kapsulę, o šį įmūryta į Gedimino paminklo pjedestalą kaip mūsų laiko liudijimas ateities kartoms.
Skulptoriaus kūrinių yra įsigiję: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos fondas, Lietuvos banko muziejus, Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Vydūno muziejus Detmolde (Vokietija), Hviteat galerija (Suomija), Vatikano muziejus, Tretjekovo galerija Maskvoje (Rusija), Šiaurės Amerikos Balzeko muziejus Čikagoje (Ilinojus, JAV), Jungtinių Tautų vaikų fondas Londone (Didžioji Britanija) ir šimtai privačių kolekcionierių Lietuvoje ir užsienyje. Įskaitant A. Žukausko sukurtas LR litų apyvartines monetas, jo kūrinių turėjo ir jais naudojosi milijonai žmonių, o Lietuvai įsivedus Europos Sąjungos nacionalinės pusės apyvartinių eurų ir euro centų monetas jo kūriniai reprezentuoja Lietuva visoje Europos Sąjungoje.
BIOGRAFIJA: A. Žukauskas gimė 1939 m. kovo 9 d. Pienionyse, Anykščių valsčiuje. 1960–1966 m. studijavo Lietuvos TSR Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) monumentaliąją skulptūrą. 1966- 1970 m. dirbo Lietuvos Kultūros ministerijos Meno reikalų kolegijos nario– eksperto pareigose. Nuo 1970m. laisvas menininkas. 1974 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1976 m.– Respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 1990–1995 metų laikotarpiu šios tarybos pirmininkas. Buvo LR Seimo, Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės, Lietuvos banko, Lietuvos autorinių teisių sąjungos tarybų ir meno komisijų narys-ekspertas.
ŽYMŪS ĮVERTINIMAI: 2001 m. Dydysis prizas „Krause Publications“ surengtoje pasaulinėje parodoje Niujorke (JAV). 2002 m. – I premija „Coin of the year“ konkurse Osakoje (Japonija). 2004 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas (už nuopelnus Lietuvai ir sklaidą pasaulyje); 2006 m. Valstybės strateginės stipendijos laureatas (už projektą „Lietuvos kultūra Europoje per formą“); 2009 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui); 2010 m. Baltijos Asamblėjos meno premija ir medaliu (už profesionalų praeities vertybių perteikimą dailėje modernumo ir tradiciškumo kontekste ir baltų identiteto sklaidą pasaulyje).
KŪRYBINĖ VEIKLA: A. Žukauskas – plataus diapazono, įvairių žanrų kūrėjas: reikšmingų monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, interjerų, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų, koliažų, instaliacijų, Lietuvos Respublikos apyvartinių (litų ir centų) ir Europos Sąjungos apyvartinių nacionalinės pusės (eurų ir euro centų), bei kolekcinių monetų autorius. Nuo 1964 m. kuria ir nuolat dalyvauja parodose, projektuose, konkursuose, simpoziumuose Lietuvoje ir svetur, kuriuose tapo trisdešimt dvejus kartus laureatu yra pelnęs aukščiausius Lietuvos, Baltijos šalių bei pasaulio apdovanojimus.
Jo kūrybos skalė aprėpia tiek tradicinės vaizduojamosios dailės rūšis, tiek ir šiuolaikinį meną. Jis savitai transformuoja būdingas lietuviškosios skulptūros tradicijas ir Vakarų Europos modernizmo principus bei filosofines nuostatas, kuriose atsiskleidžia XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios kultūros ypatumai, meno ir politikos santykių pobūdis.
A. Žukausko kūrybos kelias prasidėjo praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmetyje.Tuo metu jaunas, menininkas perpratęs ir įvaldęs įvairių medžiagų – marmuro, bronzos granito, medžio – savastį bei paslaptis. pradėjo aktyviai kurti. Jau septintajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji jo saviti, netgi kartais nepriimtini tuo metu vyravusiai oficiozinei skulptūrai kūriniai, kuriuose atsiskleidė ryškūs modernizmo bruožai. Tuo laikotarpiu A. Žukausko sukurtos skulptūros („Paukštis“ (bronza), „Pieta“ (aliuminis), „Likimas“ (granitas), „Mergaitė su balandžiu“, „Smėlio laikrodis“, „Pėdas“, „Kompozicija“, „Gimimas“ (medis), „Visatos kiaušinis“ (granitas, medis), „Torsas“ (bronza), „Lašas“ (marmuras), „Monika su veidrodžiu“ (bronza), ciklas „Vaikai“, „Sėdintis“, „Vaikas kėdėje“, „Vaikas vežimėlyje“, „Besidžiaugiantis berniukas“ (bronza)) ir kiti kūriniai buvo eksponuojami įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse parodose-konkursuose (1964 ir 1965 m. SMD; 1972 ir 1976 m. Rygos skulptūros kvadrinalėse; 1977 m. Maskvos maniežo rūmuose surengtoje tarptautinėje dailininkų parodoje; Paryžiuje esančio Tarptautinės federacijos (FIDEM) centro organizuotoje parodoje Budapešte (Vengrija), kurioje buvo eksponuojami iš viso pasaulio atrinkti kūriniai), kur sulaukė didelio dėmesio ir pelnė savo pirmąsias premijas bei diplomus.
Šiandien A. Žukausko kūriniai puošia daugeli viešųjų erdvių – skverų, parkų, aikščių, bažnyčių, kapinių, muziejų, galerijų – bei interjerų Lietuvoje ir užsienyje. Pirmiausia tai visa eilė Lietuvai reikšmingų menininko sukurtų paminklų: tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje, Hermanui Sudermanui Šilutėje, Lietuvos šaukliui, himno kūrėjui Vincui Kudirkai Vilkaviškyje, monumentas fašizmo aukoms Kaišiadoryse. Taip pat paminklai Lietuvos kultūros, mokslo ir meno veikėjams Antakalnio kapinėse, Vilniuje: poetui Antanui Jonynui, kompozitoriams Jonui Švedui ir Benjaminui Gorbulskiui, smuikininkui Aleksandrui Livontui, dailininkui Antanui Gedminui, akademikui Adolfui Juciui, rašytojui Augustinui Griciui ir kt.
Tarp svarbių menininko kūrinių paminėtinos ir dekoratyvinės skulptūros Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasade Vilniuje, skulptūra „Anūkas“ Klaipėdos M. Mažvydo skulptūrų parke, „Angelų giesmė“ Vilniuje, „Motinystė“ Plungėje, fontanas „Pumpuras“ Vilniuje, „Statybininkas“ Palangos skulptūrų parke, „Šulinys“ Klaipėdoje, Šv. Kazimiero Lietuvos globėjo bareljefas-skulptūrinis portretas Vilniaus Arkikatedroje. Tai pat menininko kūrinių, atstovaujančių lietuvių tautos kultūrą, meną bei istoriją užsienyje paminėtini tokie darbai kaip Vydūno skulptūra pastovioje ekspozicijoje Belmondo muziejuje (Vokietija), dekoratyvinė skulptūra „Džiugesys“ Las Vegase (JAV), rašytojo A. Žukausko-Vienuolio bareljefas Tbilisyje (Gruzija), dekoratyvinė skulptūra-fontanas „Juodojo paukščio giedojimas“ Varšuvoje (Lenkija), interjeras „Verpstė“ Donecke (Ukraina), „Pano – koliažas alaus bare“ Prahoje (Čekija), interjero kompozicijos Dombajuje (Rusija), rašytojo Vinco Krėvės bareljefas Baku universitete (Azerbaidžanas), Lietuvos globėjo šv. Kazimiero skulptūra Londono šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji Britanija).16 menininko darbų pristatoma pastoviosiose ekspozicijose Balzeko muziejuje Čikagoje (Ilinojus, JAV), Vatikano muziejuje pastoviai eksponuojami trys A. Žukausko darbai.
Pažymėtina dar viena įdomi, turininga bei mūsų šaliai reikšminga A. Žukausko kūrybos kryptis – monetų kūrimas. Atgimstančioje Lietuvoje jis atgaivinto monetų kūrimo meną. Laimėjęs valstybinius konkursus, dailininkas sukūrė LR apyvartines monetas, ES nacionalinės pusės eurų ir euro centų apyvartines monetas bei daugeli jubiliejinių - kolekcinių monetų, skirtų ypatingoms istorinėms datoms pažymėti: Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui, Baltijos kelio dešimtmečiui, Sausio 13-osios kovoms už Lietuvos laisvę, monetų ciklą Lietuvos didiesiems kunigaikščiams atminti, Lietuvos Karaliui Mindaugui, M. K. Čiurlionio gimimo 120-sioms metinėms, Lietuvos nacionalinio muziejaus metinėms bei kitas. Be to yra sukūręs monetų ir kitoms šalims: monetą „Pasaulio vaikai“ Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) Londone (D. Britanija), monetas Baltarusijai, Armėnijai.
A. Žukausko sukurti darbai yra įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų ir universitetų programas, įvairius leidinius, monografijas, enciklopedijas. 2002 m. išleista A. Žukausko kūrybą pristatanti monografija-albumas „ŽUKAUSKAS“ (teksto autorius – menotyrininkas, akademikas Algirdas Gaižutis).
1996 m. A. Žukausko sukurta moneta didžiajam kunigaikščiui Gediminui, kartu su poeto Justino Marcinkevičiaus tekstu, buvo įdėta į kapsulę, o šį įmūryta į Gedimino paminklo pjedestalą kaip mūsų laiko liudijimas ateities kartoms.
Skulptoriaus kūrinių yra įsigiję: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos fondas, Lietuvos banko muziejus, Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Vydūno muziejus Detmolde (Vokietija), Hviteat galerija (Suomija), Vatikano muziejus, Tretjekovo galerija Maskvoje (Rusija), Šiaurės Amerikos Balzeko muziejus Čikagoje (Ilinojus, JAV), Jungtinių Tautų vaikų fondas Londone (Didžioji Britanija) ir šimtai privačių kolekcionierių Lietuvoje ir užsienyje. Įskaitant A. Žukausko sukurtas LR litų apyvartines monetas, jo kūrinių turėjo ir jais naudojosi milijonai žmonių, o Lietuvai įsivedus Europos Sąjungos nacionalinės pusės apyvartinių eurų ir euro centų monetas jo kūriniai reprezentuoja Lietuva visoje Europos Sąjungoje.