Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Dailėraštis

2020-06-29

KARANTINO IŠ/BANDYMAS 2020

Neredaguotos dailininkų mintys apie išbandymą karantinu...

 

 

 

Živilė Spūdytė / Žvėrūna

 

Saviizoliacijos laikotarpį priėmiau kaip dovaną, tai buvo tarsi privati kūrybinė rezidencija namuose. Kuriančiam žmogui reguliarūs atotrūkiai labai svarbūs, o jei tai kartu padaro ir visas pasaulis, tai tampa ir puikia medžiaga kūrybai. Idomu stebėti pakitusias žmonių bendravimo schemas, bet man trumpi saviizoliacijos epizodai yra natūrali būsena.


Kūrinys CONNECTION - alegorija į Marinos Abramovič ir jos neseniai iškeliavusio bendražygio Ulajaus performasą REST ENERGY atliktą 1980 metais. Vos keturias minutes įtempta strėlė nutaikyta į krutinę virsta tarsi amžinybe, išsiplečia, pulso dažnis gerokai intensyvesnis. Tačiau įtampa atveria mums ir dar netyrinėtas erdves bei galimybes refleksijai apie tarpusavio santykius, pasitikėjimą, nerimą ir drąsą. Keturis dešimtmečius skaičiuojantis kūrinys mano vaizduotėje pasirodė aktualus ir pandemijos akivaizdoje, kai akivaizdžiai pasikeitė žmonių bendravimo įpročiai, iš naujo turėjome nusistatyti distancijas ne tik fiziškai, bet ir savo sąmonės ribose.

 

 •                        ••                                      •                         •                                  ••                                                           •
Meda Norbutaitė

 

 

Piešinys „Kitimas” sukurtas ant “ 800x100 cm popieriaus ritinio akvareliniais pieštukais, rašalu, naudojant vandenį, alų, vyną - kas pakliuvo po ranka. Patogus formatas leido kloti mintis kasdien, joms nenutrūkstamai kintant. Piešiant nustumdavau slogutį. Vaizdavau viską, kas ateidavo į galvą, nugrimzdama į galimas gyvenimo scenas, skaninamas sarkazmo priekoniu... Tai buvo tarsi atskiras gyvenimas, kuriamas jo linksmas scenarijus. Izoliacijos laikotarpiu šis malonus kūrybinis procesas padėjo išgyventi džiaugsmą.

 

Sušvelninus karantino sąlygas, kūrinys buvo išeksponuotas autorinėje parodoje „Kitimas“, Dailininkų sąjungos galerijoje, Vokiečių g. 2, Vilniuje.
 

 

                       •                                 •                                                                   ••

Agnė Šemberaitė

 

Keistas tai buvo laikas. Mano gyvenime tarsi ir nelabai kas pasiketė, išliko ta pati rutina „dirbtuvė-namai'“. Tačiau vos išėjus pro duris papuldavai į vaikystėje mėgtos knygutės „Palė vienas pasaulyje'“ puslapius -tuščios gatvės, nebylūs namai, tik kartais sutiktavau 1-2 tokius pat nedrąsius praeivius ar pravažiuodavo mašina.
Finansiškai tai buvo tikrai neramus laikotarpis: galerijos nedirbo, nebuvo jokių užsakymų, žmonės pirko grikius ir makaronus, o, „menų'“ niekam nereikėjo. Buvau labai laiminga, gavusi Kultūros ministerijos skirtą 3 mėn. prastovą kūrėjams. Tuo metu kaip tik kūriau darbus simpoziumui „Anagama 2020“, tai ramia sąžine galėjau visą laiką paskirti kūrybai, kai nieks „nedega“ ir gali daryti tai, ką nori, o ne tai, ką spėji.


„Nemiga“ akmens masė,anagama degimas.

 

 

 •                                    ••                                              ••  •                                                                                                ••

Giedrė Riškutė

 

Kiekvienas laiko tarpas, įvykiai visada sukelia tam tikras nuotaikas ir mintis. Nėra taip paprasta apibrėžti tai, kas vyksta dabar. Nežinoma ir ateitis. Tai kelia tam tikrą, sunkiai apibūdinamą jaudulį. Bet už studijos lango nenusakoma žaluma. Prieš tai žydėjo slyvų medžiai, vyšnios, obelys...vėjas, ramybė, saulė, lietus – amžina kaita. Tai taip ir su šiuo paveikslu – pradėtas vienoje būsenoje, jis keitėsi, kol liko tokia emocinė išraiška.

 

„Žalias žydėjimas“ arba "Žalias paveikslas".

2020 06 10 Drobė/Akrilas 100 X 110
 

 

     •                             ••                    ••  •                             •                                                                   ••

Artūras Tamašauskas

 

Šis laikotarpis mano kūrybai neigiamos įtakos neturėjo. Gal todėl, kad virusas su visais savo padariniais nepalietė manęs fiziškai. Tikrai ne puoliau į neviltį, o tyliai ir kantriai tęsiau darbus ir kūrybinius ieškojimus. Tam turėjau begalę laiko, duoto arba atimto iš mano, mūsų laisvalaikio, bendravimo su draugais, giminėmis, tėvais. Per šį visiems nelengvą laikotarpį sukūriau keletą skulptūrų, kurių temos pasirinkimui pandemija nediktavo sąlygų. Tiesiog dariau tai, kas man malonu ir artima, tad noriu pasidalinti vienu iš jų.


„Gervė“


Į ši paukšti atkreipiau dėmesį dėl jo stulbinamai garsaus, aiškaus ir čaižaus balso, lyg trimito. Tik jis taip tobulai gali pamėgdžioti jį. Būtent todėl nutariau padaryti gervės skulptūrą iš pučiamųjų instrumentų. Blusturgyje buvau įsigijęs senovinio angliško automobilio garsinį signalą. Jis buvo tas atspirties taškas, nuo kurio viskas vystėsi toliau. Detalė nuo saksofono puikiausiai tiko atkartoti grakštų gervės kaklą. Atkreipkite dėmesį į gervės snapą. Tai daiktas, naudotas ginekologijos srityje, tokį buvau panaudojęs dar vienai skulptūrai. Apjungus visas detales į visumą, gavosi simpatiška gervė - trimitininkė.

 

 ••                                                       •                        •                                •••

Gitana Evseičikaitė

 

Nelaikau savęs žmogumi, kuriam labai reikėtų aplinkinių ir bendravimo su jais, tačiau per karantiną teko iš naujo „prisėsti pokalbio“ su savimi. Ilgas buvimas vienatvėje be realios fizinio kontakto galimybės užaugino ilgesį elementariam apsikabinimui, kuris, laikui bėgant, pavirto, rodos, į neįveikiamą uolą.


Tokiu atveju žmogui, neturinčiam kitos išeities, belieka tą ilgesį apsikabinti ir tiesiog laukti...

„Iškarpa apie ilgesį“, tekstilė.
Mišri technika. 2020

 

•                              •                                                   ••

 •                           •                                                         •

Žilvinas Jonutis

 

Pandemija privertė prisiminti lotynų kalbos posakį Memento mori (lot. atmink, kad mirsi), primenantį, kad žmogus yra mirtingas.


Mirtinos pandemijos akivaizdoje rimčiau susimąstai, kad Rytojus gali ir neateiti, todėl reikia džiaugtis šia diena, kol dar gali.


Todėl ir nutapiau paveikslą „Linksmosios mintys“, kad praėjus pandemijai, pažiūrėjęs į paveikslą, prisiminčiau, kad reikia džiaugtis gyvenimu, kol dar gali.

       

                                       ••                                     •

                      •                                             •

Valda Verikaitė

www.glassart.lt

 

Tai stiklo kūrinys gimęs pandemijos laikotarpiu, kuris iliustruoja mano kaip menininkės išgyvenimą ir aplankiusį jausmą. Tai jausmas kai esi sustabdytas ir uždarytas vienoje erdvėje, kurioje belieka tik sustingti ir išlikti. Tačiau kuryba tai tarsi pasakos sekimas, kuri leidžia užmigti savo mintyse, nepamirštant nudienos aktualijų, o jos iliustracija - mano saviraiškos medžiagoje.

 

„Tuo pačiu miegu“
Stiklas, laisvas formavimas 
32x32 5 vnt.

 

         •••                •••

Agnė Juršytė

 

Mano nuomone, šis laikotarpis daugeliui kūrėjų neprailgo ir nesustabdė kūrybinio proceso.


Kaip žinia, genialiausi istorijoje dailės, muzikos ir mokslo kūriniai gimė ne pačiais ramiausiais pasauliui laikais.
Karantino laikotarpiu persikėliau dirbti iš studijos į namus, formatai šiek tiek sumažėjo, tačiau dėl dažų trūkumo atsirado nauji spalvų deriniai.

Šalia kūrybos dirbu gimnazijoje, todėl sumažėjus darbo krūviui, atsirado daugiau laisvo laiko kūrybai.
Tapydama daug mąsčiau apie vertybes, galvojau apie žmones, praeities vingiuose išgyvenusius dar sunkesnius išbandymus.
Taip gimė visai nemaža tapybos darbų kolekcija. Vienu iš jų dalinuosi su jumis.


Paveikslo pavadinimas "Egzaminas". Aliejinė tapyba.

 

 

•                         •                                                            •• 

Rūta Šimelionytė

 

Šiandien, birželio 15 d., rašau Jums iš Berlyno. Čia gyvenu 2,5 metų. Balandžio mėnesį turėjau sugrįžti į Lietuvą visam laikui. Jau buvau susipakavusi daiktus į dėžes, turėjau bilietą skrydžiui lėktuvu, susiplanavau daugybę veiklų Vilniuje ir t.t. Tačiau prasidėjus koronaviruso pandemijai teko pasilikti Berlyne...


Šis tapybos darbas atspindi mano būseną karantino laikotarpiu: saviizoliacija, vienatvė, nežinomybė, laukimas, nerimas, laisvės apribojimas.


Pagaliau po kelių dienų (birželio 20 d.) sugrįžtu NAMO :)

„Karantinas“ 50x70, aliejiniai dažai, drobė, 2020, Berlynas.

 

      •                                ••                     •            •                 •     •                                                            •

Daiva Ložytė

 

PIRMIAUSIA i z o l i a c i j a, atskirtis nuo artimųjų [man apsikabinimas ir bučiniai labaiii svarbus] - visą karantiną neapsikabinau ir gyvai nemačiau sūnaus ir anūko, nes mama-baba priklauso rizikos grupei!!!!
Labai sopėjo širdį!!!
NEliko r e n g i n i ų - parodų atidarymai - galimybė susitikti su kolegomis,draugais ,bičiuliais...
Esu gero KINO mylėtoja kino teatre - neparegėjau ''Kino pavasario'' dovanojamų nuostabių k/f...
TEATRAS ,nuo paauglystės buvau pakerėta J.Miltinio teatro [deja jo dvasios jame nebėra] ir regėjau didumą pastatymų...
Klaipėdoje, nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos turėjo vykti ''TEATRUM'' - tarptautinis teatrų festivalis...įsigyti bilietai liko parama ...
MUZIKA - koncertai...istabus Violončelės festivalis ...A.Šeiko šokio spektakliai...
V I S O t o L A B A I t r ū k o o o o!
Prekybos centruose ir šiaip tik kartą savaitėje lankausi, tai nepakito ,o ūkininkų turgelio - pas ''savo'' šeimininkę raugintų kopūstų, sūrio buvo ilgu...
Taigi k a r a n t i n a s... ką veikiau ... kadangi namų ūkis [47,5kv], tai jį apeiti skersai išilgai - parevizuoti spintas ir spinteles, išvalyti langus ir dulkes knygų lentynose - poros savaičių pakako, o karantinas vis tęsėsi... buvo pradėtas užsakymas - turėjau baigti, tat myniau dviratį [ jis įprasta mano susisiekimo priemonė] į dirbtuvę ir labai artimai kontaktavau su moliu.
Baigus užsakymą , kontaktas su moliu nenutrūko netgi suaktyvėjo... nuo ''pasisėjusių priprendusių'' minčių pastojau... ko pasiekoje gimė mano tvarinys -
„GELTONAS nAMAS“ - šamotas, glazūra,auksas, 1100C, 35x19x15cm.
Geltona - meilės, proto, optimizmo, energijos - stiprina imunitetą, norą gyventi spalva.
COVID-19 žmoniją įzoliuoja - visuotinas karantinas - visur į akis lendanti ,įkyri žinutė LIK NAMIE - daugybei tai prilygo žado [amo ] netekimui - NAMAS...

K ū r y b o s d v a s i a pati pasirenka kada man pasirodyti; nesvarbu niūri, skausmo kupina ar pilna džiugesio diena. Objektai patys atsiranda,man tik reikia spėti fiksuoti ir ne tiek svarbi forma, o labiau emocija. Kuria jie man suteikia ramybę, susikaupimą, ilgesį, kas lydi kiekvieną mūsų...

„GELTONAS nAMAS“ [indas - urna] - apie tekantį laiką, kuriame žmogiškasis, linijinis laikas kertasi su dieviškuoju - žiediniu, apie trumpą žmogaus kelionę ČIA ir kuo jis ją užpildo.Turbūt nėra vieno vienintelio atsakymo apie žmogaus būtį, kad ir kiek aistringai keliautume po pasaulį, save, savo kūną,santykius su kitais: VISKAS TRAPU ir NENUSPĖJAMA - lieka daugybė mįslių...


Mano „GELTONAS nAMAS“ - ilgo mintijimo rezultatas ir tai nereiškia kažko baigtinio, kad negrįšiu,kad pamiršiu, kad viską teisingo suprantu - tai tik vienas iš milijonų galimų bandymų giliai panirti vidun į tankų daugiasluoksnį, įvairiaspalvių minčių pasaulį, dovanojantį didžiulį interpretavimo malonumą!


„GELTONO nAMO“ regėtojams palieku patiems mintyse susikurti akimirksniu k i t o k i u tapusio gyvenimo tęsinį ir nusispalvinti norima spalva...

Tiek mano pabirių minčių iš pastogės pajūryje.

„GELTONAS nAMAS“ fotografuotas pienėse ,nes jam pritiko - buvo pats jų žydėjimo šėlsmas!

 

 • • •                             • • •                                                                        • • •

Gintautas Vaičys

 

Sveiki, pandemijos metu teko kirsti PL ir LT sieną ir atsidūriau 14 dienų saviizoliacijoje. Jau žinojau, kad dvi savaites būsiu užsidaręs tarp keturių sienų pasiruošiau dirbti akvarele. Neesu akvarelistas... Bet pasiryžau nutapyti 14 paveikslų ciklą... Pradėjau nuo tėčio portreto. Jam 87 metai ir jis mano abstrakcijų nesupranta... Todėl pabandžiau prisiminti studijų laikus, kai tapydavome portretus. Po pirmo darbo ir publikavimo fb atsirado portreto trauka, ir sukūriau visą seriją portretu ir autopoetretų.

 

   • •                                                             •                                                                                    •

Leonardas Tūras

 

Karantino metu sukūriau savo piešinį „Mano siela“ (138x85 cm, sk. menas). Jį kūriau beveik viso karantino metu.

Karantinas buvo baisus metas, tačiau atnešė neišdildomų įspūdžių ir įkvėpė nupiešti šį piešinį, kuris, kaip paaiškėjo praeitą sekmadienį, laimėjo pirmąją vietą Monako tarptautiniame skaitmeninės dailės festivalyje "Gala awards".


Darbą kūriau draugaudamas nuotoliniu būdu su 16 metų nepaliečiu, su kuriuo pasidalinom clash of clans žaidimo paskyromis, dėl ko vėliau teko pasigailėt, tačiau sunkumai ir išbandymai, atsiradę dėl tos klaidos, sąlygojo vieno iš geriausių mano darbų atsiradimą.

 

               •                                                                               • • •

Vitalija Tarabildienė

 

Karantino dėl COVID 19 pandemijos paskelbimas iš pradžių lyg ir labai nenuliūdino. Atrodė pasėdėsim užsidarę porą ar trejetą savaičių ir praeis. Laikui bėgant pasirodė viskas ne taip paprasta.
Vis tiek reikėjo išeiti iš namų, tik nelabai dairantis į šalis, nesistengiant ieškoti pažįstamų veidų.
Gamta gyveno savo gyvenimą. Visas gyvybės prabudimas vyko intensyviai.Kaip niekad anksčiau, daugiau žiūrėjau į žemę. O čia, anksti rytais vykdavo ryškūs šviesos ir šešėlių kaitos spektakliai. Pradėjau daryti greitus eskyzus, iš kurių vėliau atsirado ir vienas kitas užbaigtas darbas.

 

„Šviesos istorijos I“, 2020,akvarelė, pop.Fabriano, 77,5/55,5

 

 •            •                                                          •  •   •                                                  •

Marius Strolia


Pandemijos metu nemažai laiko praleidau gamtoje - fotografavau, filmavau, rinkau įvairią gamtinę medžiagą (kelmus, kerpes, šakas, bebrų nuograužas) ir galvojau apie idėją surengti lietuvių menininkų parodą „Iš miško“, kurią galima būtų sieti su istoriją, ekologiją ir turizmu.
Atradau daug nuostabios gamtos įvairiose Vilniaus apylinkėse.


Gamta ramina ir įkvepia naujiems kūrybiniams ieškojimams. Tad čiulbėjau kartu su paukščiais, sveikinau ir lydėjau saulę, šakas tempiau kaip bebras, mintimis plaukiau kartu su upe.

 

  •      • •                        •                                                          •

 

Antano Visockio sukurta akvarelė pandemijos metu. 55x48. Pop. akvarelė.

 

Mano tėviškės Kužių bažnytėlės istorija. Tai per II pasaulinį karą susprogdintas didinga Kužių bažnyčia ir priekyje, dabar stovinti, visų parapijiečių mylima mažytė bažnytėlė.


 

                                                                                                       •

Aldona Visockienė

„Barboros portretas“ 56x38. akv. pop.

 

 •            ••                                                           •             •  •                                                                     •

Ana Marija Blažienė

 

Karantino metu Kūrybinis rašymas.

„Raštelis karantino metu‘‘.


Traukiu į paviršių atminties stalčiuose prikauptus įvairiausio plauko raštelius, tradiciškai žmonių paliekamus ant priekinio mašinos lango, už valytuvų. Karantino metu mašina tykiai stovi, o po 1.5 mėnesio bandymas užvesti baigiasi fiasko. Akumuliatorius nutraukęs bambagyslę su šeimininke ir negavęs maisto tyliai nuduso. O ir paliktų raštelių tikimybei neliko visai. Peržvelgsime įvairias raštelių kategorijas. Vieni jų patys neutraliausi buvo reklaminiai. Kaip šlapios varlės nuo drėgmės prisišliejusios prie stiklo. Dažnas daugiabučių kiemas rytais būna nusagstytas baltais lyg sniegas lakštais, po to atbula ranka nuimami arba paliekami skraidyti lyg būtų oro lėktuvėliai kiemų skersvėjuose. Kiti gi ne itin malonūs parkavimo paslaugų baudos. Juos gavus pakyla lengvas adrenalinas, gera nuotaika bėga į kojas, tada susikaupiama ir paskambinama pasiteirauti priežasties, ar neįvyko klaida ir ar yra kokių greito apmokėjimo lengvinančių nuolaidų. Juk pabandyti nieko nekainuoja, o ir pozityvus pokalbis dar juokios gyvasties neprarijo :) O parašius nurodytu adresu el. laišką ir išdėsčius priežasčių niuansus, o gal ir įvykusią klaidą bauda paskutinių metu panaikinama :). Ypač daug painiavos yra mano pažystamiems su neįgaliųjų vietomis. Pvz. jei du ženklai pažymėti neįgaliųjų vietomis, pasirodo gali kardinaliai skirtis. Vienas iš jų ant asfalto, o kitas ant stulpo. Pasirodo tas ant stulpo turi daugiau galios ir parkavimas nemokamas , o tas ant asfalto menkesnės vertės ir gali gauti baudą. Įsigalėjusi samprata kuo aukščiau tuo galingesnis gajus ir kelio ženklams :). Gavus tuos raštelius Kalėdų dvasia nekvepia, bet palengva prisiminus pozityvią jų susirašinėjimo eigą, viduje nusišypsai ir vėl susikaupęs rašai. Laikui bėgant įgauni patirtį apie statymo subtilybes. Ir raštelių tikiuosi nebegauti. Kita kategorija, ar rūšis yra nelaimingų ar pasipiktinusių žmonių šauksmas tyruose išlietas popieriaus paviršiuje. Ačiū dievui tokių gavau tik vieną, prie VDA akademijos, neturėjus mašinos statymo privilegijų teko mašiną studijų metais įsprausti prie Vilnelės tarp doktorantūros pastato ir jaukių 2-jų aukštų namų juostos. Po paskaitų išvydus mašiną mano veidas ,,tyste ištyso‘‘. Priekinis mašinos stiklas buvo apipiltas dažais, ooo... ačiū Dievui tik akvareliniais. Tas kažkas jau tada nujautė, kad akvarelė taps mano mylima technika. Gal tai buvo aukščiausiojo krikštas kažkieno rankomis. Ir paliktas piktas raštelis su nepasitenkinimu ir grasinimu, kad kitą kartą teks ne tik plauti mašiną, bet ir rinkti mašinos šukes. Šis įvykis nukelia į dvi vaikystės ir jaunystės istorijas su pieno „pokeliu‘‘ ir autobuso konduktoriumi. Bet jomis pasidalinsiu vėliau. Na šaunu, kad nenukenksmino padangų, bet turbūt suprato, kad be oro išmarginta lyg Velykų kiaušinis mašina dar ilgai puoštų miela mažutį jaukų jų kiemą. Yra ir kitokių raštelių formų. Tokių dar nesu gavusi, bet buvusio darbo mašinų aikštelėje, kai kuriuos automobilius kolegos papuošdavo. Ant storo dulkių sluoksnio palikdavo frazę „nuplauk mane". Girdėjau istoriją kad visa mašina buvo aplipdyta geltonais kanceliariniais lapeliais „Su gimtadieniu“. Išraiškos formos gali būti pačios įvairiausios, bet palinkėčiau tik pozityviųjų ir linksmųjų jų variantų.

 

  •             • •                                                              •   • •                                                                                          • •

Arvydas Baltrūnas

 

Nei planavau, nei galvojau tapyti žydėjimų. Nei obelų, nei vyšnių, nei alyvų. Pendemija įtakojo tik tiek, kad daugiau laiko buvau vienas gamtoje. Na ir kažkaip, netikėtai sau pačiam, užsimaniau nutapyti žydinčias alyvas. O gal vis dėlto įtakojo ?

 

Žydinti alyva I. Drb., aliejus, 60x50

 

                                ••                                                    •

 

                    •                                                                          ••

Ariadna Čiurlionytė

 

Ši akvarelė tiesiog atspindi vienos dienos nuotaiką, įspūdį, leidžiant laisvai lietis mintims...

 

 

   

 

 

 

 

 

 
Atgal