Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Dailėraštis

2018-11-27

Monumentalus minimalistas Antanas Olbutas

Šv. Jono gatvės galerijoje nuo lapkričio 6 iki 24 dienos veikė retrospektyvinė Antano Olbuto paroda „Vaizdas-Žodis“, skirta paminėti menininko 75 metų jubiliejų.

Dailėtyrininkė dr. Liudvika Žeruolytė

Nuotraukoje: Antano Olbuto kurtas medalis.

 

Parodos ekspozicija prasideda pirmaisiais dar studijų metais buvusiam Stepo Žuko dailės technikume bei Dailės institute sukurtais ekslibrisais, o baigiama naujausiais šių metų Telšių medalių kūrėjų stovyklos ir X-ojoje Baltijos medalių trienalėje „Baltijos vienybė“ eksponuotais medaliais.


Šiandieninis menininko kūrybinis bagažas – tai daugiau nei 300 medalių, taip pat gausybė ekslibrisų, skulptūrų, piešinių, tapybos, kurių dalis ir eksponuojama galerijos salėse. Todėl ši paroda, pasak Antano, yra lyg vientisa gyvenimo upė, kuri teka ir teka...


A. Olbutas nuosekliai plėtoja savo mėgiamą medalio žanrą – juk „mažame medalyje telpa visas pasaulis“. Medalio temų ratas – tai iškilūs žmonės, palikę pėdsaką kultūros istorijoje, svarbūs praeities įvykiai, persipinantys su šiandiena. Parodoje eksponuojami ekslibrisai – tai lyg to paties medalio atspaudas popieriuje, vėlgi atspindintis menininkui reikšmingą kultūros žmonių ratą. Kamerinėje skulptūroje – dailininko pamėgtas abstrahuotas, kartais fragmentiškas moters figūros motyvas – ir žemiška, ir simbolinė padangių esybė. Išgrynintos siluetinės skulptūros jaukiai įsikuria interjere.


„Antanas – monumentalus minimalistas“, – taip taikliai apibūdino A. Olbutą dailėtyrininkė G. Kliaugienė, recenzuodama jo pirmąją personalinę parodą, vykusią šioje galerijoje, anuomet Medaliais vadintoje. Besiremdami šia formuluote, galime išrutulioti visą Antano kūrybos plastinę analizę, jos subtilią stilistinę kaitą. Menininko plastika kaip ir jo poezija santūri ir mažakalbė. Jam svarbus medalio klasikinis žemas reljefas, jo plokštuminiai sprendimai, faktūros įvairumas, žaidimas siluetu. Kiekvienas tikslus brūkšnys, kiekviena sukaupta linija skamba kaip įtempta virpanti styga menininko išgrynintoje, apibrėžtoje erdvėje.


Ekspoziciją papildo A. Olbuto poezija, kurią parodos atidaryme skaitė ir kaip savitą, mažakalbę būtent „dailininko“ poeziją apibūdino Giedrė Bulotaitė.

 

Pabaigoje reikėtų paminėti daugybę metų trunkančią A. Olbuto organizacinę veiklą Dailininkų sąjungos Medalininkų sekcijoje, tarptautinėse medalininkų stovyklose Telšiuose, tarptautinėje medalininkų federacijoje (FIDEM). Taip pat yra respublikinių ir tarptautinių parodų organizavimas, katalogų leidyba ir kasdieninė, nuosekli Lietuvos medalininkų kūrybos sklaida.

 
Atgal